- padugniai
- 1 padugniaĩ sm. pl. (3b) žr. padugnės: 1. Žž, Lš Išsisėmė vanduo, tik padugniaĩ liko Dkš. O ką tu gėrei? – Pavadkius, pãdugnius JD267. Padugniaĩ kavos negardūs Vrnv. ║ Grd Visą košę išgramdė, liko vieni padugniaĩ Nmn. Virsiu viralėlį iš pačių pagirnėlių, pavalginsiu mergužėlę pačiais padugnė̃liais Rod. 2. Kap šieną sušeria, lieka padugniaĩ Pls. Baigiu visai pašarą. Kai pritrūksiu, sušersiu i padugnius Bsg. Uostyt reikia tabokos padugniaĩ Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.